
Mieganti Visata
Beribė erdvė ir kintantis laikas supa materialųjį pasaulį. Viskas taip didinga, neaprėpiama ir neapčiuopiama. O mes – tokie mažyčiai. Paradoksalu, bet save laikome visagaliais šios visatos valdovais, norinčiais, kad kasdien mums šviestų saulė, o tamsiuoju paros metu akį merktų nenuoramos žvaigždės. Visatą “įdarbiname” net naktį. Sustokime. Į žemę pažiūrėkime žvaigždžių akimis. Žemė miega, visur ramu. Tad leiskime pailsėti ir nakties žiburėliams. Pabūkime tamsoje, pasaugokime visatos miegą